begalvė

begalvė
begal̃vė sf. (2), begalvė̃ (3b) nežinojimas, kas daryti, sumišimas: Per tuos suirimus visai begal̃vė b[uv]o Gs.
◊ ant (kieno) begal̃vės kieno rūpesčiui, vargui: Ant mano begal̃vės tu, vaikeli, gimei Vrn. Gegulė kukavo ant mergelės begal̃vės Rod. Giedojo giedojo višta ir išgiedojo ant sa[vo] begalvė̃s (susilaukė galo) Arm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • begalvė — begal̃vis1, begal̃vė1 bdv. Kasinėjant šventỹklą rastà begal̃vė mùmija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • begalvė — begal̃vis2, begal̃vė2 dkt. Begalviùs, kuriẽ važinėja išgėrę, rei̇̃kia baũsti daũg griežčiaũ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suirimas — suirìmas sm. (2) 1. → 1 suirti 1: Suirimas eldijos SD171. Par patį suirimą (gimdymą) atejo Škn. 2. → 1 suirti 3: Kapitalizmo krizę didina pasaulinės rinkos suirimas sp. Galima net iš anksto užbėgti už akių šeimų suirimui rš. Per tuos suirimus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tintėti — tintėti, tìnta, ėjo intr. 1. Kos56, DŽ, NdŽ, KŽ, Pbr, Slk, Km, Jž, Užp, Mlt, Pg drebėti, virpėti, tirtėti (ppr. iš baimės, šalčio ir pan.): Jo ir galva, ir rankos tìnta Blnk. Tin tin tin pakinkliai dreba, tìnta Ds. Tintėk netintėjęs – vis tiek …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”